- pokaitauti
- pókaitauti, -auja (-auna), -avo žr. pokaičiauti: Vaikis, pavirtęs ant pelų, išsijuosęs bepokaitaująs Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
papokaitauti — žr. papokaičiauti 1: Porą valandų papokaitauk, kol pati šutra praeis Užv. Papokaitavę galia smagiai dirbti Krkl. pokaitauti; papokaitauti … Dictionary of the Lithuanian Language